Kinijai apibūdinti nestinga epitetų ten net nepabuvojus: Didžioji kinų siena, arbata, smilkalai, Konfucijus, Mao, Buda, Kung fu. Praitamet kartu su Sietuva apsilankę tolimojoje Kinijoje papildėme įspūdžius iliustruojančių epitetų sąrašą: smagus chaosas, draugiški žmonės, dviračiai, elektriniai motoroleriai, kelionės traukiniais, parkuose sportuojantys, šokantys ir dainuojantys žmonės, gamta, maistas gatvėse. Mūsų kelionė į pietryčių Aziją pasikartojo neįtikėtinai greitai, tačiau kartojosi tik kelionės kryptis.
Taigi, tik nusileidus lėktuvu paliekam visus stereotipus ir vaizduotės atkuriamus prisiminimus bei pasineriam į nuotykius, leisiančius pamatyti kaip yra iš tiesų dar nematytame Honkonge ir Makao!
Ir nežinia, mūsų džiaugsmui ar nusivylimui, jau pirmoji diena Honkonge parodo, kad atvykome į Kinijos regioną labiau primenantį didžiuosius miestus Amerikoje nei Azijoj. Taigi, gilių kiniškų tradicijų neieškoję, stengiamės pasiimti viską, ką šis miestas mums gali pasiūlyti. Labiausiai galvą apsuka didžiausi dangoraižiai, kurie jau leidžiantis lėktuvu leido pajusti žemę arčiau nei ji yra iš tikrųjų. Pirmąjį vakarą mėgavomės vakarine dangoraižių panorama pakrantėje, atmintyje įsirėžia šviesų gausos apsuptas nemiegantis miestas. Pačiame Honkongo centre aptikome botanikos sodą, kuriame gamtos apsupty galima stebėti metropolį galybę ar pamatyti kaip auga durianai – nosį riečiantys savo kvapu.
Po šaltos lietuviškos vasaros ištroškę saulės pasileidome į vieną žymiausią Honkongo paplūdimių – Stanley. Čia pasikaitinę subtropikų klimato saulėje, dar labiau aklimatizavęsi +35 temperatūrai judame toliau… Honkongo dangoraižių vaizdai vaikštinėjant pakrante įspūdingi, tačiau skubame pamatyti miestą kita perspektyva. Naktine panorama grožimės iš aukščiausios viršūnės Honkongo saloje, o kitą dieną saulei palydėti užkylame į 100-ajį aukštą, į vieną aukščiausių pasaulio reitinguojamų dangoraižių.
Išvykstame iš Honkongo, bet vedini ne pabaigos (nes čia dar sugrįšime), o naujos pradžios. Visi kartu keltu keliamės į Makao – nedidelį pusiasalį išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą. Atvykstame nusiteikę šokti, šokti ir dar kartą šokti! Ir tai ne vargas mums, tik džiaugsmas, bet festivalio organizatorių dėka turėjome laiko susipažinti su Makao iš arčiau. Taigi, mūsų nepaliekantys kvapą gniaužiantys vaizdai, draugiški vietiniai žmonės, akivaizdi kiniškos ir portugališkos kultūros samplaika lydėjo mus visą viešnagę Makao.
Šiemet mėgavomės netradiciniu šokių festivaliu. Sietuva dalyvavo 30–tus metus skaičiuojančiame Makao tarptautiniame jaunimo šokių festivalyje, kurio daugiakultūrė aplinka ir meilė šokiui pateisina jo ilgametį gyvavimą. Daugiau negu 600 šokėjų, 10 vietinių šokių grupių bei 17 grupių atvykusių iš viso pasaulio: Australijos, Graikijos, Indonezijos, Izraelio, Malaizijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Latvijos susirinko nedidelėje Makao saloje, virtusioje jaunimo oaze. Festivalio stiprioji pusė buvo užtikrinti kultūrų mainai. Šokėjų bendravimas vyko repeticijų metu, ruošiantis bendriems pasirodymams, organizuojamų pamokų metu, kuriose mokėmės skirtingų šalių tradicinių šokių. Didžiųjų pasirodymų metu Sietuva su pasididžiavimu pristatė lietuvių liaudies šokius, kurių metu sulaukėme draugiško palaikymo ne tik brolių latvių, bet visų festivalio dalyvių bei žiūrovų. Festivalis pasirūpino ne tik šokėjų pažintine veikla, bet taip pat lauke vykusio pasirodymo metu kiekvienas susidomėjęs žiūrovas galėjo išbandyti labiausiai patikusios šalies šokio kombinaciją.
Viena diena buvo organizatorių siurprizas mums. Lankėmės istoriniame Makao centre, įsikūrimo vietoje, žymiausiuose muziejuose, stebėjome gražiausias salos vietas, tokias kaip miesto peizažą, apsuptą vandens pilno žydinčio lotoso žiedų. Ekskursijos kulminacija buvo pietūs žymiausiame Makao bokšte, pietavome 223m aukštyje, grožėjomės Perlų upės delta ir aplink įsikūrusiu miestu. Nepraleidome progos apsilankyti didžiausio pasaulio kazino vardą turinčiame Venecijos stiliumi pastatytame komplekse. Visas pramogas ir koncertus vainikavo visų grupių pasirodymai, padėkos organizatoriams bei didelė kolektyvų vakaronė. Paskutinį vakarą visos šalys tiesiog trypėme ir mėgavomės šokiu be jokių repeticijų, o kitą rytą Makao palikome įspūdžių pilni.
O ir čia dar ne pabaiga, sugrįžome į Honkongą. Aplankėme „Didžiąją Budą“ vieną ryškiausių religinių monumentų Kinijoje,10 000 budų vienuolyną. Mėgavomės į Gineso rekordų knygą įrašyta šviesų simfonija, kurios metu įsižiebia daugiau nei 40 aukščiausių Honkongo pastatų. O lauktuvių ieškojome viename didžiausiame naktiniame turguje. Čia gyvenimas verda ir mes puikiai perpratę derėjimosi taisykles smagiai praleidome laiką įsigydami Azija kvepiančių smulkmenų šeimai ir draugams.
Taigi, Kinija nustebino savo galybe ir neišsiankančia įvairove, kiek jau pamatėme ir atradome, o kiek visko dar pasilikome kitiems kartams. O šokis, buvo mūsų bilietas į dar 17 skirtingų kultūrų… dabar belieka išsirinkti naujos kelionės tikslą!
Eglė C.
